Santrauka:
Konkursui> Nakties pasakos
ašarota naktis už parankės su vėju
neviltis lange ir už lango noksta
tyla ir tamsa beprasmė užlieja
bijok naktų sūnau kurios neišaušta
kažkada mama man kalbėjo
prieš tai kai į šilą dūlėti išėjo
gal tai ji ašarotu vėju beldžiasi į vidų
atgimusi pušų šnarėjime
ramybės smiltyje neradusi
tyla į mano bebalsį šauksmą atsiliepusi
žinau sūneli jog skauda
jei neskaudėtų ar būčiau skubėjusi
ašarotu vėju naktyje kuri neaušta
rymok sūnau į tylą įsiklausęs
jauti mes vėl abu artėjame
kažkuo kitu
ne akmenyje žodžiu įrėžtu
Ražas
2009-07-19 09:22:51
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2009-07-23 11:24:20
Kaip artima :) Nuostabu, gražu :)
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2009-07-19 17:48:39
Koks jausmingas bėgimas. Man patiko.
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2009-07-19 11:02:59
ašarota naktis - savotiška improvizacija konkursui. Tik mano nuomone nelabai suskambėjo , kai greta.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2009-07-19 10:33:31
+5
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-07-19 10:13:08
Šventa atmintis... skaudulinga, bet ir paguoda nevilties akimirką... Jautriai ir labai gražiai.
(dėl skyrybos, pritariu Ramunei)
Anonimas
Sukurta: 2009-07-19 10:03:20
„bijok naktų sūnau kurios neišaušta / kažkada mama man kalbėjo / prieš tai kai į šilą dūlėti išėjo“ – Puiku.
Geras darbas. Ir net labai...