Jo moterys

Santrauka:
Gal kūrinukas kiek ir keistokas, bet juk visko reikia :)
Iš perlo vėrinių sudurtas gyvenimas
Lyg kriauklė, nešama vandens.
Knygų puslapiuose aprašytos moterys,
Gavusios lelijas šventas.

Kiek jų buvo – jis neskaičiuoja,
Skaičiuoja jausmų vėrinys.
Kiek vėriny nebaigtų sudūrimų,
Tiek jo gyvenime verkiančių damų

Žvakių šviesa švytury jau gęsta,
Krinta aš rankų viltis.
Dūžta svajonės iš lėto –
Verks vėl moterys per naktis.

Vyno taurė sustings minčių puslapiuose,
Jausmų vėrinys bus išmestas į jūrą.
Jis neprisimins nei lūpų... vardų...
O jos neužmirš terasoj nuskambėjusių jo žodžių...
Cinamonas

2009-07-16 13:55:36

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2009-07-17 00:07:23

šiek tiek nuliūdau, kad žadėto keistumo neradau, bandysiu kitąkart.

Anonimas

Sukurta: 2009-07-16 18:05:14

„Krinta aš rankų viltis“ – gal rankų?

Kažkodėl patiko „Kiek vėriny nebaigtų sudūrimų,/ tiek jo gyvenime verkiančių damų“.

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2009-07-16 17:31:30

na negi tos moterys tik teverkia? :) Tikras don Žuanas tas herojus... nors gražiai tapomas paveikslas, gan lyriškai.

Vartotojas (-a): Saulėta naktis

Sukurta: 2009-07-16 15:16:00

mm kaip gražu