Žolynais apkerojus oda,
Ažūras plaikstos ties jos užkulniais,
Akyse bręstančios svajonės
Siūbuoja mėlynais linais.
Dvi kalvos pievoje puikuojas,
Aukščiu svaigina praeivius,
O vidury auksinės pievos
Šaltinis trykšta nuostabus.
Jai vardą Sutvėrėjas davė
Ji – moteris – aukštybių kalinė,
Pabėgus iš Edeno sodų
Nusprendė skęsti nuodėmėj.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-06-28 12:22:20
"Aukštybių kalinė". Ta vieta patiko.
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-06-28 12:13:44
Jausmingas moters garbinimas...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-06-27 17:57:24
...trys puikūs poetiški paveikslai...
Anonimas
Sukurta: 2009-06-27 17:32:06
Geras....ypač apie aukštybių kalinę.