Apkvaitęs protas vilnimis bėgioja,
Šuoliuoja kupromis bangų,
Pavargęs ties krantu sustoja,
Pametęs horizontą iš akių.
Staiga nauja jėga pargriauna,
Į glėbį jūros bloškia su jėga,
Į burną smilčių grikšinčių priplauna –
Ištarti žodžių spengiančių jau nevalia.
Pridusęs smiltimis alsuoja sunkiai,
Ir sklaidosi jaunystė virš bangų.
Ant kranto tysantį šešėlį
Pribaigia kilus saulė iš rytų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-06-20 21:46:22
...saulėtekiškai gražu...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-06-20 16:52:31
...jaunatviškai žavus...
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-06-20 15:26:28
Pasimaudžiau jūroje su smiltimis, šešėliuose pabuvau. Jūros dvelksmas.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-06-20 14:40:03
iš kur tas šešėlis, jei saulė tik pakilus ... / paviršutinė žodžių sąranka/