išnyko tyliai nakties tamsa
dangų nudažė ryto žara
žiū pro langą saulės nėra
o gal tik debesys užgožė ją

prasmingas lietus nuplaus
purvus nuo žolės ir gėlių
aš tyliai sustosiu ir tarsiu tik sau
gyvenimas toks nuostabus

saulėgrąža saulėje skleisis
rasa išdžius jos spinduliuose
gyvenimo kelias dar keisis
ir eisiu jame ne viena

daug kartų tau ačiū ištarsiu
dėkosiu dieną nakčia
ir einant miegoti ištarsiu
aš myliu mamyte tave