Užgeso švyturiai ant kranto,
Pravirko pakalnutės pamiškėj,
O Dieve, kaip man trūksta rankų,
Apglėbiančių saldžiausioj nuodėmėj.
Karštų delnų, kurie nudegina blakstienas,
Kaip smiltis nubrauki skruostu.
Be jų aš kaip nublukusi velėna
Voliojuos tarp aštriausių akmenų.
Supjaustytomis kojomis ir veidu
Brendu per smilgas pamary,
Aš tavo rankų pasiilgau –
Per jūrą brisiu kiek matyt.
Sakai, suplėšys ir surys audra aikštinga?
Kaip pilkumą mane ji išardys?
Bet išmesta širdis į krantą nemirtinga
Gal horizontą naują pamatys.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-06-06 00:29:45
Aš tavo rankų pasiilgau –
Per jūrą brisiu kiek matyt.
...tyrai skambamti meilės lyrika...išlieka širdy...
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-06-05 16:27:47
Meilės išpažinimas: ir ilgesy, ir saldžiausioj nuodėmėj...meilė nemirtinga mumyse. Jausmingas be galo. Akli ir kurti bus delnai jei šios maldos neišgirs...
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-06-05 13:26:24
Patiko ir man su mintimi vis gilesne.
Vartotojas (-a): boružė
Sukurta: 2009-06-05 13:21:41
Karštų delnų, kurie nudegina blakstienas,
Kaip smiltis nubrauki skruostu- labai gražios eilutės:)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-06-05 12:34:23
Ypač patiko pirmas ketureilis... Sėkmės!
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-06-05 11:26:08
Ir man patiko.
Vartotojas (-a): Saulėta naktis
Sukurta: 2009-06-05 11:15:36
man patiko