Nuo lytėjimo,
nuo prisilietimo
prasidėjome MES, –

Tokia pablyškus lemputės šviesa,
visai kaip mėnulio,
apšviečia drėgnas rankas,
kuriose virpa..
..„Labas. Tu mano pirmasis pavasaris!“

Kažkokie.. basi pasirodome rytais,
truputį nuogi vakarais,
o šeštadieniais mūsų niekas nemato.

Ant vandens bokštų mes paliekam neišgertą vyną.
Lyg aukodami,
lyg aukodami uodams.

Mes išliksim neužrašytais,
kad amžinai galėtumėm klaidžiot
net nebuvę pasiklydę.