Ne penktadienis
Nuo lytėjimo,
nuo prisilietimo
prasidėjome MES, –
Tokia pablyškus lemputės šviesa,
visai kaip mėnulio,
apšviečia drėgnas rankas,
kuriose virpa..
..„Labas. Tu mano pirmasis pavasaris!“
Kažkokie.. basi pasirodome rytais,
truputį nuogi vakarais,
o šeštadieniais mūsų niekas nemato.
Ant vandens bokštų mes paliekam neišgertą vyną.
Lyg aukodami,
lyg aukodami uodams.
Mes išliksim neužrašytais,
kad amžinai galėtumėm klaidžiot
net nebuvę pasiklydę.