Santrauka:
Tiesiog rašiau. Gal ir geriausia rašyti tai, ką manai. Ir nesvarbu, ar rimuojasi ar ne... Ar tai tiesa ar melas..
Degančios žvakės šviesoje
Šešėlis pasirodys tamsoje.
Kūno dvelksmas užlies mane,
Ačiū, kad pasirodei bent sapne.
Vaškas, kuris teka ant mano delno,
Degina ne jį, o mano sielos erdvę,
Kuri tokia tuščia, ji laisva,
Bet nieko joje nebėra.
Šešėlis, praslinkęs tamsoje,
Gąsdina ir gaubia mane.
Noriu likti šviesoje,
Bet tamsa ir vėl įtraukia mane.
Nėra nieko brangiau už laisvę,
Noriu justi jos kvapą.
Man nepatinka pilkos paikybės,
Aš noriu just šviesos meilybes.
Užgesusi žvakė, pradanginsi jį,
Kartu su juo dingsiu ir aš.
Tamsa pradės valdyt mane.
Šešėli, trauk mane iš čia!
Pranykusių sielų gelmėse
Aš būsiu vienintelė jose.
Tuštybė manyje pradings,
Ir aš išgirsiu – tai naktis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2009-05-24 20:29:06
šiek tiek chaotiška, visa tai galima išsakyti trumpiau, tačiau - įdomus bandymas, sėkmės.
Anonimas
Sukurta: 2009-05-24 19:38:13
BŪsiu.
Prisirinkot visokių abstraktybių ir žaidžiat jomis. Rizikinga. Nepatartina.
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-05-24 11:02:21
Linkiu kuo mažiau tamsos ir šešėlių... Sėkmės!