Degančios žvakės šviesoje
Šešėlis pasirodys tamsoje.
Kūno dvelksmas užlies mane,
Ačiū, kad pasirodei bent sapne.

Vaškas, kuris teka ant mano delno,
Degina ne jį, o mano sielos erdvę,
Kuri tokia tuščia, ji laisva,
Bet nieko joje nebėra.

Šešėlis, praslinkęs tamsoje,
Gąsdina ir gaubia mane.
Noriu likti šviesoje,
Bet tamsa ir vėl įtraukia mane.

Nėra nieko brangiau už laisvę,
Noriu justi jos kvapą.
Man nepatinka pilkos paikybės,
Aš noriu just šviesos meilybes.

Užgesusi žvakė, pradanginsi jį,
Kartu su juo dingsiu ir aš.
Tamsa pradės valdyt mane.
Šešėli, trauk mane iš čia!

Pranykusių sielų gelmėse
Aš būsiu vienintelė jose.
Tuštybė manyje pradings,
Ir aš išgirsiu – tai naktis.