Kažkada gal ir suprasiu,
Kad buvau tau tik sunki našta.
Tačiau, žinok, aš nepamiršiu
To žodžio, kurį ištarei tik tu.
Tu sakei nemyli, nebenori būt kartu.
Aš likau be amo medžių šlamesy.
Gerai, kad tąkart lijo lietus ir praeiviai nematė, kad verkiu.
Tačiau mana širdis buvo skausmo prislėgta,
Ir aš jaučiausi lyg kvailė.
Sužlugdei manas viltis,
Palikai mane neviltį.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nuklydusioji
Sukurta: 2009-05-24 21:41:31
Visiškas nugrybavimas. Kam rašyt apie kažkokią buvusią meilę? Šitokius dalykus tik dienoraštį rašyt.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-05-19 08:31:42
Gal nereikia čia tų ašarų visiems rodyti??? Tokius dalykus geriausia patikėti TIK dienoraščiui.
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2009-05-18 22:22:55
gal suprasi kažkada...sėkmės
Anonimas
Sukurta: 2009-05-18 19:34:59
...reikia padirbėti dar...nerandu savitumo, dienoraščiui gal?