Mane pasėjo. Aš sudygau. Ir išretino
tėvuko rankos, žemės gumulais nusėtos.
Paskutinę liūtį išlydėjęs vis dar gedi,
vietoj diržo apsijuosęs žiemą lėtinę,
nors dar spalis, mintyse prisnigo. Kalendorius
aukštyn kojomis ir čia šiek tiek sekmadienis,
ir, rodos, prie bažnyčios motina du brolius
paimt maldaknygę į ranką pratindama,
nežino, jog tos pačios rankos lietė svetimą,
tos pačios rankos rišė kilpą tėvo kaklui.
Bet tai tik vizija, tik praeitis sugretinta
su dabartim. O dabarties nėra – jis aklas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jilita
Sukurta: 2009-05-06 13:13:01
Keisčiau pabaigą. Pradžia tikrai sudomino. Pavadinimas intriguoja.
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2009-05-06 00:11:00
aklume atverta beprotystės vizija- susimąsčiau...
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2009-05-05 20:45:30
Turtingas ir prasmingas sugretinimas. Plačiai apimantis.
"Mane pasėjo" --- o juk kadais visiems taip buvo. Gražiai mintis sudygo ir išsiskleidė.
Anonimas
Sukurta: 2009-05-05 17:28:36
"Šiek tiek sekmadienis" :)
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2009-05-05 17:14:55
Labai originaliai sudėliota. Aptikau originalių įvaizdžių, taiklių minčių. Visuma patiko