Santrauka:
Išgyventas slogus artėjimas mirtin. Regis, taip arti, bet kartu ir taip toli. Kabantys sodai senolės bute.
Jau išsunktas lyg razina jos kūnas,
Vos juda laikrodžio rodyklė būtyje
Išmuš tuoj chrizantemų valandas,
Bažnyčios bokštas skęsta minioje.
Senatvė beria slyvų šarmą
Ant vienišos nualintos galvos.
Užsmaugę metai jos blakstienas,
Eglišakės uždengs akis jau tuoj.
Kaip keista laidoti dar gyvą
Senolę drebančia ranka.
Man liūdesys gerklėj uždžiūvęs,
Pavirsti gerve trokštu vakare...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jilita
Sukurta: 2009-04-28 15:58:51
Labai skausmingas. Sujaudinai ir priminei mirusį žmogų...
Anonimas
Sukurta: 2009-04-28 00:01:47
Moksleivių kūryba? Stiprus darbas. Gražūs vaizdiniai. Jausmingas darbas.
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-04-27 23:49:27
Oho,kokiu jauduliu prabėgo eilutės...tikrovė.
Anonimas
Sukurta: 2009-04-27 19:35:43
...labai...sujaudino iki ašarų...