Buvo rytų ir buvo sunku ištiesti rankas ir užmerkti akis,
Kad galėčiau paimt tavo gurkšnį lietaus, kad galėčiau surinkt mūsų meilės naktis.
Buvo dienų ir buvo sunku vėl atmerkti akis ir pažvelgt į duris,
pro kurias atėjai, širdyje suklupai, neskubėjai išeit, bet vis tiek išėjai.
Buvo naktų ir buvo sunku paleisti tave bėgt tenai link sapnų,
Kantriai laukdavau aš iki tų nelemtų, kada prisiliesi, melodingų rytų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jilita
Sukurta: 2009-04-24 16:25:16
Daug kas jau pasakyta. Keisčiau formą (todėl, kad nemėgstu ilgų eilučių :) ), išmesčiau "buvo". Visa kita visai nieko.
Anonimas
Sukurta: 2009-04-24 15:38:56
Ne ką aš žinau toje literatūrinėje subtilybėje, tačiau patariu nuoširdžiai, kai parašai palik iki rytojaus subręsti, o tada perskaityk ir pamatysi, ko per daug ir ko trūksta, tai mano patirtis, geras kūrinys, jei ne tas- buvo ir vis buvo, tartum neturėtumei kitų žodžių, nepyk ir mane mokė šioje svetainėje ir moko, sėkmės, kurk ir nesustok :)