Buvo rytų ir buvo sunku ištiesti rankas ir užmerkti akis,
Kad galėčiau paimt tavo gurkšnį lietaus, kad galėčiau surinkt mūsų meilės naktis.

Buvo dienų ir buvo sunku vėl atmerkti akis ir pažvelgt į duris,
pro kurias atėjai, širdyje suklupai, neskubėjai išeit, bet vis tiek išėjai.

Buvo naktų ir buvo sunku paleisti tave bėgt tenai link sapnų,
Kantriai laukdavau aš iki tų nelemtų, kada prisiliesi, melodingų rytų.