Išdegintos dienos

Lipnūs voratinkliai smaugia
nusagstytą rasa beržo kaklą.
Užmirštą praeitį saugo
sapnuose aklos naktys.

Skaudžiai išdegintos dienos
tarsi žymės išsekusio laiko -
skirto abiems, bet tik vienas
namuose duoną raiko.

Vienas negrįžtančio laukia.
Išbarstytas smiltis saujoj laiko.
Skyla langai, dūžta... Liaukis! -
Stikluose - akys vaiko...
Takažolė

2009-04-24 09:58:44

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2009-04-26 16:40:08

pabaiga dūžta skaudžiai. trapūs stiklai.
bet ir eilės ir trapios, ir tvirtos kartu...

Vartotojas (-a): Svyruoklė

Sukurta: 2009-04-25 18:45:07

"Skyla langai, dūžta... Liaukis! -
Stikluose - akys vaiko..."

Skausmingai.

Vartotojas (-a): Drile

Sukurta: 2009-04-24 18:08:55

paskutinis posmelis man geriausias;)

Vartotojas (-a): obelaitė

Sukurta: 2009-04-24 17:42:15

Hmmm...lyg ir lengvas,lyg ir sudėtingas,truputį graudi pabaiga.Patiko :)

Anonimas

Sukurta: 2009-04-24 17:20:39

Apgaulingai lengvas.

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2009-04-24 14:22:34

Parašyta lyg savo likimu.

Anonimas

Sukurta: 2009-04-24 13:55:09

...graudžiai įtikinama jausmų paletė...palietė.

Vartotojas (-a): Girinukas Mi

Sukurta: 2009-04-24 13:30:09

Žodžiai lyg jausmas, labai mielai skaitomas.
Gal tik nereiktų taip rimtai besirimuojančių žodžių surast,
nes tada aiškiai matos tie parinkimai. Geriau mažiau, netikėtai. Tai tiek, norėjau mintimis pasidalint, tai nieko neigiamo.

Vartotojas (-a): Ražas

Sukurta: 2009-04-24 13:13:42

O, kiek daug žmogiško graudesio, giliamintis ir tragiškas savo skausmu. Negrįžtančio dar lauki -
trupinėlis vilties, akimirkas širdyje laikai..

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2009-04-24 12:09:47

Skaudžiai užgautas praeities randas... O pabaiga net papurto. Ryškiai, jautriai, išraiškingai.
Išdegintos dienos suklūsti, kiek daug tuo pasakyta.

Anonimas

Sukurta: 2009-04-24 11:36:47

Kaip visada - širdimi rašai :)

Vartotojas (-a): Žaneta

Sukurta: 2009-04-24 11:27:44

Jautrus išgyvenimas.