Lipnūs voratinkliai smaugia
nusagstytą rasa beržo kaklą.
Užmirštą praeitį saugo
sapnuose aklos naktys.
Skaudžiai išdegintos dienos
tarsi žymės išsekusio laiko -
skirto abiems, bet tik vienas
namuose duoną raiko.
Vienas negrįžtančio laukia.
Išbarstytas smiltis saujoj laiko.
Skyla langai, dūžta... Liaukis! -
Stikluose - akys vaiko...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2009-04-26 16:40:08
pabaiga dūžta skaudžiai. trapūs stiklai.
bet ir eilės ir trapios, ir tvirtos kartu...
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-04-25 18:45:07
"Skyla langai, dūžta... Liaukis! -
Stikluose - akys vaiko..."
Skausmingai.
Vartotojas (-a): Drile
Sukurta: 2009-04-24 18:08:55
paskutinis posmelis man geriausias;)
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-04-24 17:42:15
Hmmm...lyg ir lengvas,lyg ir sudėtingas,truputį graudi pabaiga.Patiko :)
Anonimas
Sukurta: 2009-04-24 17:20:39
Apgaulingai lengvas.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2009-04-24 14:22:34
Parašyta lyg savo likimu.
Anonimas
Sukurta: 2009-04-24 13:55:09
...graudžiai įtikinama jausmų paletė...palietė.
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2009-04-24 13:30:09
Žodžiai lyg jausmas, labai mielai skaitomas.
Gal tik nereiktų taip rimtai besirimuojančių žodžių surast,
nes tada aiškiai matos tie parinkimai. Geriau mažiau, netikėtai. Tai tiek, norėjau mintimis pasidalint, tai nieko neigiamo.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-04-24 13:13:42
O, kiek daug žmogiško graudesio, giliamintis ir tragiškas savo skausmu. Negrįžtančio dar lauki -
trupinėlis vilties, akimirkas širdyje laikai..
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-04-24 12:09:47
Skaudžiai užgautas praeities randas... O pabaiga net papurto. Ryškiai, jautriai, išraiškingai.
Išdegintos dienos suklūsti, kiek daug tuo pasakyta.
Anonimas
Sukurta: 2009-04-24 11:36:47
Kaip visada - širdimi rašai :)
Vartotojas (-a): Žaneta
Sukurta: 2009-04-24 11:27:44
Jautrus išgyvenimas.