Rauda

Šiurkštūs tardymai per durų plyšį,
Prilinkę motinos prie laikinų lopšių,
Ištvinę ašaros po skruostus plyti,
Vilnis sūpuoja laikrodžio rimu.

Staugimas iš anapus jūros
Įsups į vatą motinos raudas,
Paliks ant kranto rausvos putos
Įspaustas grikšinčias žymes.

Keista naktis į jūrą nusileido
Įmerkdama ažūrines miglos skraistes
Išbalęs jūroj moters veidas
Ringuoja mėliui lopšines...

\"Oi neverk, matušėle...\" /Maironis/
Maja

2009-04-22 14:56:03

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Cinamonas

Sukurta: 2009-04-23 19:28:08

Labai patiko!

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2009-04-22 22:34:32

...jaudinantis gilus kūrinys...gražiai skamba...

Anonimas

Sukurta: 2009-04-22 19:31:13

...giliai. Skausmo atšvaitai. Labai patiko.

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2009-04-22 17:45:20

Įtikinamai perteiktos mintys. Kai kurios eilutės suskambo įstabiai, taigi ne banaliai. Vykusi ši savotiška interpretacija.

Vartotojas (-a): saulyteinspain

Sukurta: 2009-04-22 15:25:43

Tiesiog pribloškė... LABAI LABAI vaizdingas. Super. :)