Šiurkštūs tardymai per durų plyšį,
Prilinkę motinos prie laikinų lopšių,
Ištvinę ašaros po skruostus plyti,
Vilnis sūpuoja laikrodžio rimu.

Staugimas iš anapus jūros
Įsups į vatą motinos raudas,
Paliks ant kranto rausvos putos
Įspaustas grikšinčias žymes.

Keista naktis į jūrą nusileido
Įmerkdama ažūrines miglos skraistes
Išbalęs jūroj moters veidas
Ringuoja mėliui lopšines...

\"Oi neverk, matušėle...\" /Maironis/