Keistai nušvito šįvakar dangus –
Raudoniu padvelkė anapus upės,
Nutvisko paskutinieji saulės spinduliai
Lyg atsisveikindami.
Gargėdamos namolio traukė antys –
Mažais mostais plasnojo jos,
Ir skruzdės skubėjo rinkti šapelius
Iki paskutinės saulės laidos.
O visi taip skubėjo susiruošti miegui,
Kad net nepamatė šalia savęs viską stebinčio žmogaus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jilita
Sukurta: 2009-03-30 18:26:57
Apstulbino pabaiga, tokios tikrai nesitikėjau :)
Anonimas
Sukurta: 2009-03-29 20:21:15
Dar labai atsargiai, lyg bijodama, bet protingai.
Anonimas
Sukurta: 2009-03-29 20:19:11
"Gargėdamos namolio traukė antys –
Mažais mostais plasnojo jos," - antrąją eilutę keisčiau, nes toks aprašymas labai "mokykliškai" susiskaitė.
toks eilėraštis - pusiau rašinėlis.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2009-03-29 19:48:42
Dvelkia susikaupimu stebėti aplinką.
Dėmesio kūrinio formai trupinukas nepakenktų.