Pirštais paglostai stygas,
muzika užlieja visas ertmes.
Kai niekas aplink nesvarbu,
gitara skleidžia padrikus garsus.
Jausmai, išsiveržę muzika,
sudomins praeivį sustojusį.
Gitara – tavo vergė,
kai dėlioji vangiai pirštus.
Įkaitęs oras kyla aukštyn,
nusinešdamas tuos garsus.
Skambioje iliuzijoje pasinėręs
tu aikštėje groji groji...
Melodija, suvirpinus širdis,
nutyla, bet tęsis ilgai mumyse.
Šaižūs plojimai nuvilnija,
o tu tik nudelbi kukliai akis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-03-29 20:29:42
"Gitara – tavo vergė," - nuo šios eilutės būčiau pradėjęs eilėraštį.
Toliau - viską pasakė Ramunė.
Vartotojas (-a): jilita
Sukurta: 2009-03-29 12:50:13
Na ir kas, kad nerimuotas, užtat jaučiu, jog iš širdies ;)
Vartotojas (-a): Nuklydusioji
Sukurta: 2009-03-28 20:24:01
Ak muzika... Apibūdinta muzikanto dalia... tikrai geras bent man...