Pirštais paglostai stygas,
muzika užlieja visas ertmes.
Kai niekas aplink nesvarbu,
gitara skleidžia padrikus garsus.

Jausmai, išsiveržę muzika,
sudomins praeivį sustojusį.
Gitara – tavo vergė,
kai dėlioji vangiai pirštus.

Įkaitęs oras kyla aukštyn,
nusinešdamas tuos garsus.
Skambioje iliuzijoje pasinėręs
tu aikštėje groji groji...

Melodija, suvirpinus širdis,
nutyla, bet tęsis ilgai mumyse.
Šaižūs plojimai nuvilnija,
o tu tik nudelbi kukliai akis.