Santrauka:
Vienas iš senesnių.
Įpilk, barmene, man tekilos
Skaidrios, stiprios, su citrina.
Išpilsiu ją aš ant kaimyno
Kad mėgautųs švelnia vėsa.
Paduok, barmene, man arbatos,
Karštos, svaigios kaip mergina.
Išgersiu ją lėtai po laiptais,
Besidžiaugdamas betonine drėgme.
Įmesk, barmene, man saldainį,
Į godžiai pravertus žabtus.
Įmesk dar vieną, negailėk, veidmaini!
Mačiau, kaip paslėpei dar keturis saldžius.
Nevyk, barmene, tu manęs iš baro,
Šviestuvą sudaužiau aš nepiktai.
Norėjau pažiūrėti, kas jame gyvena
Ir kuo gi šeria juos balti arkliai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalia arbata
Sukurta: 2009-03-29 14:36:56
Ramune- dėkui už kritiką.
Dėl gramatikos- ak tos bemiegės naktys.. Kalta. Eilutė "Besidžiaugamas betonine drėgme" man taip pat nepatinka. Manau, reiks jį keisti. Žiūrėsim. Nors "Į godžiai pravertus žabtus" man skamba gražiai, žaismingai. Ritmas gal ir kliūva, bet ne visi eilėraščiai būna tobulai surimuoti.
Antanas vejyje, Eglute7, jilita- Ačiū jums.
Vartotojas (-a): jilita
Sukurta: 2009-03-29 12:53:49
Man labai patiko, tikrai super :)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-03-29 09:24:21
Norėjau pažiūrėti, kas jame gyvena
Ir kuo gi šeria juos balti arkliai.
Su humoro doze... Išdykėliškas. :)
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2009-03-28 22:05:45
Patiko, toks su humoru.