Šizofreniko svajonės

Įpilk, barmene, man tekilos
Skaidrios, stiprios, su citrina.
Išpilsiu ją aš  ant kaimyno
Kad mėgautųs švelnia vėsa.

Paduok, barmene, man arbatos,
Karštos, svaigios kaip mergina.
Išgersiu ją lėtai po laiptais,
Besidžiaugdamas betonine drėgme.

Įmesk, barmene, man saldainį,
Į godžiai pravertus žabtus.
Įmesk dar vieną, negailėk, veidmaini!
Mačiau, kaip paslėpei dar keturis saldžius.

Nevyk, barmene, tu manęs iš baro,
Šviestuvą sudaužiau aš nepiktai.
Norėjau pažiūrėti, kas jame gyvena
Ir kuo gi šeria juos balti arkliai.
Žalia arbata