Mes taip susitinkam retai,
Kad upių pravirksta krantai—
Ir kalba žolė jau už mus
Apie išbarstytus namus!
Mėnulio baltoj pilnaty
Sidabriškai juokias pušynas—
Pabūk nors jo džiaugsmo arti—
Ten mūsų dangus, mūsų grynas—
Mes taip susitinkam retai,
Kad upių pravirksta krantai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-03-30 09:20:08
...nostalgiškai gražu...
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2009-03-24 22:10:42
jautrus tarsi daina
Vartotojas (-a): Ewila
Sukurta: 2009-03-24 21:05:27
Kaip gražu ;]] VAU! :)
Anonimas
Sukurta: 2009-03-24 20:11:15
Turite savo stilių:)
Vartotojas (-a): skaimik
Sukurta: 2009-03-24 18:24:15
Kaip gražu "Kad upių pravirksta krantai ir sidabriškai juokias pušynas"...
Anonimas
Sukurta: 2009-03-24 17:45:11
Kaip visada - puiku :)
Anonimas
Sukurta: 2009-03-24 17:01:10
Išlaikytas santykis ir nuotaika.
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-03-24 16:34:23
Koks artimas ir mielas:-)
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2009-03-24 16:17:57
Graudu.
O jeigu kam dėl to negraudu, tai irgi graudu, kad kažkam negraudu.
-------------
Tai bent pakomentavau, a?
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-03-24 16:16:02
"Mes taip susitinkam retai,"
Įkrito tie žodžiai į širdį.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-03-24 16:05:52
" Mes taip susitinkam retai,
Kad upių pravirksta krantai..."