Mes taip susitinkam retai,
Kad upių pravirksta krantai—
Ir kalba žolė jau už mus
Apie išbarstytus namus!

Mėnulio baltoj pilnaty
Sidabriškai juokias pušynas—
Pabūk nors jo džiaugsmo arti—
Ten mūsų dangus, mūsų grynas—

Mes taip susitinkam retai,
Kad upių pravirksta krantai...