Regis, kiekviena diena pilna išprotėjimo
Ir atsakymo ieškojimo pradalgiais,
Aštriais ašmenim vaikščiojimo
Ir drugių sparnų plazdesio.
Gėrimo iš tuščio ąsočio
Ir dulkių spindesio ant lūpų.
Besišypsančių akių glamonių.
Ir saulės laidos tyrumo,
Besisemiančio iš horizonto aruodų.
Tyliai nuslenkančio pagiriais.
Mirkstančio ažūrinėj medaus statinėj.
Tokio saldaus kankinimo meduje,
Pervertoje ieties krūtinėje.
Bekvapėje rudenio žolėje
Ir žiogai prieš saulę nublanko...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-03-23 23:02:33
Visko daug, tačiau nėra negražu ar neįdomu - blaško truputį pačios minties esmę. Atrodo, kad kalbama tik tam, kad sudėti momentinį minčių antplūdį, kuris nebūtinai turi turėti ryškią liniją.
Anonimas
Sukurta: 2009-03-23 20:08:17
indas iš kurio kyla audra. Pasakų verpstės keliauja gyvenimu
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-03-23 19:45:42
...puiki ekspresija...
Vartotojas (-a): jilita
Sukurta: 2009-03-23 18:40:16
Visko daug, bet taip ir geriau:)
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2009-03-23 17:49:03
Gerai sudėtas, patraukia ir pritraukia.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-03-23 15:38:43
geras darbas:)
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-03-23 10:55:59
Regis, kiekviena diena pilna išprotėjimo... Oi, kaip taikliai pasakyta... :)