Regis, kiekviena diena pilna išprotėjimo
Ir atsakymo ieškojimo pradalgiais,
Aštriais ašmenim vaikščiojimo
Ir drugių sparnų plazdesio.
Gėrimo iš tuščio ąsočio
Ir dulkių spindesio ant lūpų.
Besišypsančių akių glamonių.
Ir saulės laidos tyrumo,
Besisemiančio iš horizonto aruodų.
Tyliai nuslenkančio pagiriais.
Mirkstančio ažūrinėj medaus statinėj.
Tokio saldaus kankinimo meduje,
Pervertoje ieties krūtinėje.
Bekvapėje rudenio žolėje
Ir žiogai prieš saulę nublanko...