Troleibusai lyg kekšės plavinėja nuo vienos stotelės prie kitos.
Visiškai beviltišką vidurnaktį sutinku juose.
Peršokdama nuo vieno slenksčio ant kito.
Sekundės dalis pasiglemžia vakaro saldumą.
Išsitrina vaizdiniai, žodžiai ir, svarbiausia, - jausmai.
Vis kiti gyvenimo sustojimai.
Tačiau ne mano.
Pasiklydau.
Iki namų dar taip toli.
Keičiasi miesto žiburiai, mainosi baltos ir raudonos juostos kelyje.
O aš dar ta pati.
Tikinti ir laukianti.
Gal ir naktį pro šalį skris gulbės?
Beviltiška
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2009-03-20 07:24:41
Man patiko.
Sakyčiau, labai prasmingas eilėraštis su realybės, su minčių, pagalvojimų peizažais.
Pirmą Jūsų skaitau ir giriu.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-03-19 23:54:03
Mėginta pakalbėti apie būties eigą, tačiau skaitant, - dėliojami mintelių trupinukai, kuriuos būtina surišti ir suvesti į tai, kas priverstų stabtelti...
Anonimas
Sukurta: 2009-03-19 22:56:31
Nežinau, ar čia ja proza. Gal labiau eilėraštis proza. Nes mažai jungčių - normaliam proziniam tekstui taip rašyti yra primityvoka. O ir pirmas palyginimas toks drastiškas, bet be jokios tolesnės motyvacijos. Pabaiga baigiama išvada - jas turi darytis skaitytojas, turi pajusti tokią nuotaiką, o ne tik perskaityti, kaip nusprendžiate jūs. Nuotaikų neperteikiama, tik abejonės ir pasvarstymai.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-03-19 22:10:15
kodėl gulbės, kam tos gulbės,- keisti norai nesipildo :)