Aš esu du bokštai horizonte į tylą,
lietūs prabyla mišku ir žole.
Šis vakaras – žodis,
niekaip nevirstantis kūnu.
Susispiečia dvasios aplink užgesusią
ugnį.
Rašau
kapotais tėvo sakiniais
apie naktigonius. Psalmių posmais,
girdančiais žemę, ties kuria –
horizontalūs kritimai.
Aš esu du medžiai apie nebuvimą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-03-13 21:37:53
Raiškinga išpažintis:-)
Vartotojas (-a): Sekundė
Sukurta: 2009-03-13 20:17:26
Užkabino ir nepaleido.
Pagirtina.
Anonimas
Sukurta: 2009-03-13 18:32:57
''kapotais tėvo sakiniais''-man primena tikra griežtoką tėvą. Na, o pirmoji eilutė, tarsi tyla prieš audrą
Anonimas
Sukurta: 2009-03-13 17:09:53
Talentingai, bet dabar neįsiskverbia į mane.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2009-03-13 14:50:45
pirmos dvi eilutės užkabino ;)
Anonimas
Sukurta: 2009-03-13 14:39:01
Taupiai ir taikliai.