Aš esu du bokštai horizonte į tylą,
lietūs prabyla mišku ir žole.

Šis vakaras – žodis,
niekaip nevirstantis kūnu.
Susispiečia dvasios aplink užgesusią
ugnį.

Rašau
kapotais tėvo sakiniais
apie naktigonius. Psalmių posmais,
girdančiais žemę, ties kuria –
horizontalūs kritimai.
Aš esu du medžiai apie nebuvimą.