Santrauka:
O gal jis ne mane, // gal šitaip Žmogų piešia?
Kažkaip keistai atrodau sau:
Sakyčiau – Aš,
Bet vis dėlto
Klykiu it gervė, skrisdama į tolius,
Ir tik todėl,
Kad sužinočiau – kas.
Matyt, dar vis nesibaigia kūrybos laikas,
Kai Dievo užmačiose užbaigtas esu.
O gal jis ne mane,
Gal šitaip Žmogų piešia?
Gal aš – tik metmenys, eskizas TO,
Kuris dar bus?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-03-08 18:39:03
Idomi minčių išraiška...
Anonimas
Sukurta: 2009-03-08 12:35:53
Ir jei to klykimo kartais neišgirsti, pasitaiko, kad kažkas kitas išgirsta, pamato kaip auga paveikslas, kuriam kasdien Autorius įdeda po naują detalę, potėpį, štrichą.
Baigtumas tik rėmuose, bet ne paveiksle ;)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-03-08 12:33:08
O gal jis ne mane,
Gal šitaip Žmogų piešia?
...JŪSŲ POEZIJOS GELMEI atrodo nėra ribų...vis naujos erdvės atsiveria...nuostabiai skambančios...labai...