Dažnai susimąstau,
Gyvenimo prasmės aš neradau.
Nesupratau, kam džiaugsmas reikalingas,
Kam jis toks prasmingas.
Atrasti meilės nedrįsau,
Tikėjau, ji ateis, dangau!
Aš pamečiau tikėjimą,
Praradau jausmus,
Žinojau, tai netikra,
Bet laukiau, siela kol nubus.
Įkvėpus gryno oro,
Suspaudus ranką Tau,
Nustojau begalvoti,
Jaučiau, esu šalia, Brolau!
Tu rojuje šventasis,
Ant žemės prakeiktasis,
Širdy kaip lauktas princas,
Bet gaila, Tu netikras.
Tikėjimą aš įgavau,
Ką reiškia vertingumas,
Vis tiek nesupratau...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-03-07 21:34:35
Viskas bus, viskas ateis, tik reikia mokėti laukti. Kaip sakė Lietuvos ir tikėjimo šviesulys kardinolas Vincentas Sladkevičius - mokėkime augti ir laukti. Yra jausmų - bus ir meilė.