Niekur nedingę

Santrauka:
Dar vis maniau, kad jie išnyks, // kažkam kalbėti mano žodžiai.
Dar vis maniau, kad jie išnyks,
Kažkam kalbėti mano žodžiai,
Bet ne! Po metų daug
Sugrįžę beldžia į duris,
Ir sieloje girdžiu –
Tai gieda vyturiais,
Tai it plėšikai
Trankosi perkūnais,
Poilsio neradę.

Ne vėjais sklaidos žodžiai.
Nedingę niekur grįžta atgalios.
Vieni pragydę paukščių giesmele,
Kiti kaip švinas sunkūs, bet, deja,
Jie – mano,
Jie – sugrįžtantys namo.

O sako – žodžiais maišo neprikrausi.
O sako – jais nebūsi sotus.
Bet išgirsti,
             kurie perkūnais griaudžia
Ir:
– Viešpatie! atleiski nuodėmes,
Atėjusias per žodį –
Pats sau atleisti jau nemoku.
Pelėda

2009-03-06 10:19:14

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2009-03-06 15:59:48

Sugrįžta žodžiai
Tapti Žodžiais
Iš maldos.

Patiko.

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2009-03-06 12:00:11

– Viešpatie! atleiski nuodėmes,
Atėjusias per žodį –
Pats sau atleisti jau nemoku.

...Viešpats visada atleis...o žmonės ?

Vartotojas (-a): Karilė

Sukurta: 2009-03-06 10:49:35

Kiek daug tylėjimo gamtoj...
niekada nesigailėjau patylėjus..
o švininiai širdį iki šiol slegia

Vartotojas (-a): Santaja

Sukurta: 2009-03-06 10:33:44

taip, ištarti žodžiai sugrįžta...;)