Santrauka:
Kūrybos procesas pavasarį:)
Mes išrašom lapus, išardydami mezginį sielos,
Tarsi skystį nešvarų išlieję ant mistiško lango,
Mūsų žodžiai – vilnijantys upės pakrantės šešėliai,
Išsiūbuoją garsus lyg su vėju kuždenančios nendrės.
Taip pavasaris spjaudos lašeliais žalsvais ir sultingais,
O padūkus ranka vis garsesnį čiurlenimą tapo –
Gal pavargę nuo stebinčių mus prie tų lapų palinkom,
Ištaškydami sielos krioklius, kada upės išseko.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-03-05 17:12:53
upės išseko.
taškos sielos kriokliai :) žavu
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2009-03-05 16:51:18
Tai labiau panašu į Emą, o ne į Emvilkę.
Būk! Ir seni kaulai šilumą jaučia.
Anonimas
Sukurta: 2009-03-05 12:53:15
toks vilnijantis, daug gyvybės savyje nešantis darbelis.