kai užauga pavasario šaukliai

vėjams kišenėj neliko vietos,
sniego gniūžtė pravirko
lelijos kvapu.

dėmės rašalo
skverno kampe rėkia
ir laiškai jau visi parašyti dangun.

rašalinė sausa ant palangės –
vienaakė
į nuodėmę žiūri.

visąnakt
su Aukščiausiuoju
tyliai kalbėjau - - -

žodžiai biro
į žemę
akmenuota
liūtim.
klevas

2009-03-02 20:24:06

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2009-03-13 09:48:25

kiekviename posmelyje - pasipuošusi mints... Ekspresyvumo pakanka, gyvas, nors ir giliai susimąstyti, susikaupti verčiantis. Lyg ir aprašymas (spalvingas tonais ir pustoniais), lyg ir monologas, lyg ir įvertinimas... Artimas...

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2009-03-11 06:13:57

vėjams kišenėj neliko vietos,
sniego gniūžtė pravirko
lelijos kvapu.

Auga klevelis po Dievo dangum.
Be rašalinės paliko palangė-
Bet užtat kiek daug akmenų
Kad nors pilis galingas atminti senovei statyk!
O jei nori jais gauti per galvą
Išeik nusiprausti liūtim...

Būk, kleveli!

Vartotojas (-a): fizrukė

Sukurta: 2009-03-03 21:54:26

puiku :)

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2009-03-03 19:31:38

betgi ir čia - laiškas...
o kišenės neužsiūtos gi - atviros vėjams.
pavasariniams.

Vartotojas (-a): Sodininkas

Sukurta: 2009-03-03 19:06:57

Nepasakyčiau, kad jausmai būtų tikroviškai išgyventi, bet kūrinėlis vaizdingas ir prasmingas. Aš gal tik atsisakyčiau pirmosios strofos. Ji tiktų kitam, su pavasariu susijusiam kūrinėliui.

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2009-03-03 16:50:34

arba ta nuodėmė labai jau sunki...

Anonimas

Sukurta: 2009-03-02 23:36:43

"rašalinė sausa ant palangės –
vienaakė
į nuodėmę žiūri.

visąnakt
su Aukščiausiuoju
tyliai kalbėjau - - -

žodžiai biro
į žemę
akmenuota
liūtim." -tarsi atskiras darbas, tikriausiai man užtektų ir tiek.

Vartotojas (-a): Medis

Sukurta: 2009-03-02 21:10:02

prasminga liūtis :)

Vartotojas (-a): paguodos giesmė

Sukurta: 2009-03-02 20:29:08

Gražus, atveriantis erdves... Patiko :)