kai užauga pavasario šaukliai
vėjams kišenėj neliko vietos,
sniego gniūžtė pravirko
lelijos kvapu.
dėmės rašalo
skverno kampe rėkia
ir laiškai jau visi parašyti dangun.
rašalinė sausa ant palangės –
vienaakė
į nuodėmę žiūri.
visąnakt
su Aukščiausiuoju
tyliai kalbėjau - - -
žodžiai biro
į žemę
akmenuota
liūtim.