kai užauga pavasario šaukliai

vėjams kišenėj neliko vietos,
sniego gniūžtė pravirko
lelijos kvapu.

dėmės rašalo
skverno kampe rėkia
ir laiškai jau visi parašyti dangun.

rašalinė sausa ant palangės –
vienaakė
į nuodėmę žiūri.

visąnakt
su Aukščiausiuoju
tyliai kalbėjau - - -

žodžiai biro
į žemę
akmenuota
liūtim.
klevas