Santrauka:
Pirmajai meilei ir visoms kitoms
Per kraštus išsiliejo
Jaunystė – pabiro.
Nesulaukei, deja, tu manęs –
Tokio artimo, mielo ir tyro.
Ir blaškaus po kraštus,
Ir nebloga ant krašto pasaulio.
Laukiu vėl, kol pakiš
Vietoj obuolio
purviną kiaulę.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Sibilė
Sukurta: 2009-02-18 19:28:29
...gal vis tik reikėtų laukti ko nors šviesaus ir gero?...belaukiant blogo, sunku gyventi...
Anonimas
Sukurta: 2009-02-17 23:56:17
Ech tos meilė. Rimtai nieko doro :D
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2009-02-17 22:40:50
Tikras jausmas!
Kuris pasakomas, matyt, tik po ilgo laiko.
Bet kai jau pasakoma, tai va taip.