Aš nežinau, kodėl man šakos moja,
Kodėl man skruostus degina siera,
Bet viena suprantu šiandieną,
Kad aš myliu labai tave.
To nesudėsi į eiles šiandieną,
Neišrašysi net rūku to danguje.
Tik gal priglaudus delną prie kamieno,
Akim rašysi meilę širdyje.
Tik akys sielos vertę žino,
O lūpos šnabžda laikinai,
Kad auksu viskas, kas sužimba,
Į pelenus pavirsta amžinai.
Vieninteliai pelai į dangų kyla –
Tai sielos magiška šviesa.
Jausmu šalti lašai prabyla,
Garai pasklinda meilės šviesoje.
Aš tik beglobė liepa vienakojė,
Pamojanti praeiviams šakomis.
Prie vieškelio voratinklius skaičiuoju
Ir sudaužytas marmuro širdis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-02-16 21:23:53
Tik gal prigaludus delną prie kamieno,
Akim rašysi meilę širdyje.
Nuostabios eilutės... o pabaiga - superinė!
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-02-16 18:51:47
Aš tik beglobė liepa vienakojė,
Pamojanti praeiviams šakomis.
Prie vieškelio voratinklius skaičiuoju
Ir sudaužytas marmuro širdis.
...sužavėjo betarpiškumas ir jausmo šviesa...labai ...ypač paskutinis stulpelis.... nuostabu...
Anonimas
Sukurta: 2009-02-16 15:31:29
labai gražiai skamba ir be pirmojo stulpelio-paskaityk, tarsi jo ir nereikia, o kad bandai, tai labai šaunu, nes aš irgi tik bandau
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2009-02-16 15:22:07
"To nesudėsi į eiles šiandieną" Aš tik pabandžiau, kad ir kaip banalu, bet tikra.
Anonimas
Sukurta: 2009-02-16 15:19:06
pakoreguok pirmąjį stulpelį