Santrauka:
komentaro nereikia:)
Nebegirdžiu jau Jidiš. Jie kalbėjo –
Mama ir tėtis - vien pilki kapai.
Jie man nepaprasti, nes jie - judėjai,
Litvakais tapę čia, po Lietuvos skliautais.
Ir aš jaučiuos nepaprasta . Girdėjau
Kaip Jidiš skamba vario vakarais
Ir, rodos, daug ką pasakyt norėjau,
Nes man sapnavos bibliniai sapnai:
O jų balsuos skambėdavo stiprybė
Ir akyse - prasminga patirtis –
Aš nepatyriau dieviškos didybės,
Nebuvo pagiežos gležnoj širdy –
Balsu lietuviškom raidėm kalbėjau,
O jidiš ten - kur šilumos namai,
Kur nuo mažens meilės šviesa lydėjo,
Kur magiškais garsais kalbėdavo tėvai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-02-09 15:20:27
...labai labai šiltas nuoširdus...ir iki gelmių jaudinantis...brangiais prisiminimais alsuojantis kūrinys...
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2009-02-09 14:21:28
Labai nuoširdus ir tikras.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2009-02-07 23:10:20
Labai įstabus kūrinys, kalbantis gyvą tiesą.
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2009-02-07 23:08:37
Labai labai gražu, ir man kažkuo primena mamos pasakojimus apie jos vaikystę, kaip ji buvo išmokusi tos kalbos iš kaimynų vaikučių. Puikus dalykas.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2009-02-07 20:49:11
Švelnus, pagarbus sakrališkas kalbėjimas Tėvams ir jų palikimui.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-02-07 19:37:59
Gerbdami praeitį, pagarbos verti patys... Jaukus.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2009-02-07 18:42:04
Puikus. Ir atmintimi, ir poezija, ir Žmogumi.
Būk!
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-02-07 18:19:08
magiškais garsais kalbėdavo tėvai.... gražūs prisiminimai