Nebegirdžiu jau Jidiš. Jie kalbėjo –
Mama ir tėtis - vien pilki kapai.
Jie man nepaprasti, nes jie - judėjai,
Litvakais tapę čia, po Lietuvos skliautais.
Ir aš jaučiuos nepaprasta . Girdėjau
Kaip Jidiš skamba vario vakarais
Ir, rodos, daug ką pasakyt norėjau,
Nes man sapnavos bibliniai sapnai:
O jų balsuos skambėdavo stiprybė
Ir akyse  -  prasminga patirtis –
Aš nepatyriau dieviškos didybės,
Nebuvo pagiežos gležnoj širdy –
Balsu lietuviškom raidėm kalbėjau,
O jidiš ten - kur šilumos namai,
Kur nuo mažens meilės šviesa lydėjo,
Kur magiškais garsais kalbėdavo tėvai.