prisiplojus prie žemės
mano visiems angelams,
Tu ėjai link manęs
atsargiai atsargiai.
lyg takas
būtų buvęs
grįstas muilo burbulais.
tyliai.lengvai.
drugelio sparnų plazdėjimu
lietei skruostus
lūpas plaukus.
kvepėjai mandarinais
ir vanile.
buvai jaukus ir savas,
darei viską, kad Tave
mylėčiau ir pamirščiau
dėl ko verkiu.
aš žengiau žingsnį atgal.
atleisk.
man reikėjo pajust kažką realaus.
man reikėjo išmokt gyvent vienai.
SanLi
2009-02-04 12:10:58
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-02-04 16:49:50
O Jūs pabandykit prisėsti dar kartą. Man kai kas patiko.
Vartotojas (-a): SanLi
Sukurta: 2009-02-04 12:24:13
hm..niekur nesirimuoja.
fantazijos neturiu, rasyt nemoku.. :D tai tik kazkoks keverzojimas galbut.. o sitas senokas kurinys.. net nezinau kam ji cia ikisau.. idomumo delei manau.