Trapūs troškimai dūžta tarsi stiklas
Laike dar neatėjusiam,
O praradimų jūros, skausmo upės
Vis liejasi ir liejasi.
Kas pastatys ramybės užtvanką
Ir numaldys jausmų stichiją?
Kasryt blyškesnė saulė užteka,
Pavargus nuo tamsos vergijos.
Kasryt gležna žolė nusvyra
Nuo šalto deimanto lytėjimo.
Nuo varganos obels nubyra
Akimirksniu jos sužydėjimas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2009-01-28 22:00:21
Realybė tokia ir turi būti - be pudros.
Būk!
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-01-28 17:27:33
maža dalelė iš visų realybių :)
Vartotojas (-a): Svajotoja
Sukurta: 2009-01-28 15:41:20
Mieli kolegos, neviltis nėra virusas, neužsikrėsite.
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-01-28 15:37:39
oi, kokia lyriška neviltis... O man šiandien gera :D
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2009-01-28 15:19:05
Jei bent vienas žiedas išsiskleidžia, obelis nėra vargana.Persijokim savo neviltį prieš ją platindami.
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-01-28 14:25:21
Linkiu, kad išdžiūtų praradimų jūros ir skausmo upės.
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-01-28 14:12:02
realybė būna visokia,linkiu optimistiškesnės...