Realybė
Trapūs troškimai dūžta tarsi stiklas
Laike dar neatėjusiam,
O praradimų jūros, skausmo upės
Vis liejasi ir liejasi.
Kas pastatys ramybės užtvanką
Ir numaldys jausmų stichiją?
Kasryt blyškesnė saulė užteka,
Pavargus nuo tamsos vergijos.
Kasryt gležna žolė nusvyra
Nuo šalto deimanto lytėjimo.
Nuo varganos obels nubyra
Akimirksniu jos sužydėjimas.