Kaip purios pėdutės vaiko,
Dar ieškančio savęs danguje,
Spartų ritmą susikūrė besaikį,
Tykantį pusny lauktai šiltoje.
Kaip žaislai iš vištos kiaušinio,
Šonais kietais žolę apstumdę,
Švelniausią jausmą atžaliukui pažino –
Svajonių aušros begalinę sekundę.
Taip prieš veidą mėnulio išplaukęs,
Kojom pasitiki upės vanduo,
Iriasi žmogus dar iš laimės nešaukęs
Ir gimsta vaiko tyrumo želmuo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nemokamas
Sukurta: 2009-01-24 09:21:32
Neplanuoju greitai užaugti :)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-01-23 10:03:28
Vaikiškas dar vaikiškas:)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-01-22 19:59:17
Iriasi žmogus dar iš laimės nešaukęs
Ir gimsta vaiko tyrumo želmuo.
...įdomus labai... truputį paglūdinus - žėrėtų...
Anonimas
Sukurta: 2009-01-22 17:24:25
"purios pėdutės vaiko" - purios?..
"Kojom pasitiki upės vanduo," - ?