išbalusio vakaro potekstėj
išdygo trys snaigės ir blaškosi –
išdygo dantis dievui protinis
ir šit apvalėja į tašką jis
bebriaunis palieka, šlifavimo
paveiktas tas tavo dievukas
išbalusio vakaro avilį
sniegingom bitelėm apsupo.
įgėlė viena jų benamiui –
taip skauda – kalėdiškai, geliančiai,
aš nulis, aš niekas, begramis,
aš jau išparduotas – gyvenimo.
dievukas šarmotais skruostikauliais
išbalusio vakaro potekstėj –
toks metas – išsitiesia tikintys,
toks metas – ištirpsta kuproti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-05-04 21:48:05
Gerai čia nudirbta,gerai :)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-01-22 13:23:24
Man antras posmas labiau už pirmą patiko:) Geras darbas.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-01-21 19:29:54
aha ,puiku ,skaičiau kažkur ... gal rasyk/uose :)
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-01-21 18:59:46
tikrai mielas eiliukas, skauduliukais pabadytas... :)
Vartotojas (-a): Nemokamas
Sukurta: 2009-01-21 18:54:21
Patiko. Bet dar teks pamąstyti kodėl :)