ženklais į dangų
išbalusio vakaro potekstėj
išdygo trys snaigės ir blaškosi –
išdygo dantis dievui protinis
ir šit apvalėja į tašką jis
bebriaunis palieka, šlifavimo
paveiktas tas tavo dievukas
išbalusio vakaro avilį
sniegingom bitelėm apsupo.
įgėlė viena jų benamiui –
taip skauda – kalėdiškai, geliančiai,
aš nulis, aš niekas, begramis,
aš jau išparduotas – gyvenimo.
dievukas šarmotais skruostikauliais
išbalusio vakaro potekstėj –
toks metas – išsitiesia tikintys,
toks metas – ištirpsta kuproti.