Durys kietai trinktelėjo, ir viduje apsigyveno spengianti tyla. Ore plūduriavo lengvi, bet nykūs tabako dūmai ir dulkės, kurių buvo mažuma. Čia liko tik vienatvė, apsigyvenusi tuščio būsto kampuose. Net lange – tik pilkas be pragiedrulių dangus, iš kurio krito monotonija persismelkę rudeninio lietaus lašai. Vienas kitas barbeno į langą, grojo į skardinę palangę.
Su vienuma nespėjau susigyventi. Patamsiuose dar liko prisiminimai. Atvirai sakant, kambaryje liko svetimybė, nedavusi ramybės man.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): rasa varnė
Sukurta: 2008-11-23 02:22:20
tu mane įkvepi fantastikai. jeigu ką parašysiu, tai nuo to įkvėpimo. :)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2008-11-22 18:41:58
Neišbaigtas. Norisi pratęsimo. Veiksmo. Vienatvės ir svetimybės pateisinimo.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2008-11-22 17:51:47
"Patamsiuose dar liko prisiminimai".
----------
O! Vadinasi, ne vienas.
Tik jų neišgirdai, savimi buvai užimtas labiau.
Įdomu, kaip jie atrodys, kuomet išgirsi.
Laukiam.
Būk