prie lango jau seniai nestoviu
nebežvelgiu pro jį bijodama paklaikt
už lango vėjai lietūs
pavasariai, bet amžina yra tiktai žiema
iš kambario nėjau jau šimtą metų
erdvė mane apleido, grynas oras
ir tu, kurio nebuvo niekad,
mane apleidai
tokia yra tiktai lemtis,
išeit,
bet štai kažkas duris klebena
vėjas
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2008-11-16 08:58:51
aha, kai nebūna, atrodo lyg kažko taip labai trūksta (apie vėją saikingą kažkiek aš čia...), labai.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-11-15 15:33:31
Šalin pesimizmą.
Išeit negalima, likti :)
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-11-15 12:15:36
vėjas???
o jei klysti?
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2008-11-15 11:25:35
Tai va kodėl taip anksti degė žiburėlis!
Na, ačiū.
O pabaiga galėjusi būt kiek kitokia.
" bet štai kažkas duris klebena
pelėda'
Manau, kad suprantate, jog juokau, nes eilėraštis liūdnas.
Sėkmės. Geros geros!..
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-11-15 08:40:44
toj šaltoj būties "žiemoj" maža kibirkštėlė viltis ... žavi