prie lango jau seniai nestoviu
nebežvelgiu pro jį bijodama paklaikt
už lango vėjai lietūs
pavasariai, bet amžina yra tiktai žiema
iš kambario nėjau jau šimtą metų
erdvė mane apleido, grynas oras
ir tu, kurio nebuvo niekad,
mane apleidai
tokia yra tiktai lemtis,
išeit,

bet štai kažkas duris klebena
vėjas