Tai prasidėjo vakarą tą pilką,
kai vėjas pažadėjo naktį ilgą.
Jaučiau, širdis kažko nerimsta
ir nejučiomis į sentimentus grimzta...
Tos medžių šakos tik su vėju linksta,
rudens pavėsy paukščiai kimsta.
Pūkuoti debesys akyse tinsta
ir saulė pamažu, iš lėto tirpsta,
primindama, kad viskas miršta...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): dzhiuzepe
Sukurta: 2008-11-11 22:01:54
tai ir buvo tokia idėja, kad tas rimavimas persmelktų :}
Anonimas
Sukurta: 2008-11-11 19:03:26
Rimavimas taip sukrečia- net nebeužliuliuoja, o ima kratyti, kaip važiuojant rogėmis per kurmiarausius.. :)
tekstas - rudeniškai pilkas...nuobodokas, nupieštas peizažas jau skaitytas ir matytas šimtus kartų...
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2008-11-11 15:39:37
Sakote,"rašau dėl savęs "
Dėl savęs, mano supratimu rašant nebūtinas internetas.
O kita vertus, ar neprotingiau galvoti, jog rašau ne tik sau.
Tuomet atsirastų daugiau kantrybės ir atsakomybės, drausmės.
Na, o rašote taip, kad būtų gražu ir teisinga. Net labai teisinga:
-------------------
ir saulė pamažu, iš lėto tirpsta,
primindama, kad viskas miršta...
----------------------
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2008-11-11 15:16:26
Rudeniškos mintys ir sentimentai...
Anonimas
Sukurta: 2008-11-11 14:26:27
Tikrai nuostalgiška...